Klimato kaita – galimybė, kurią LED lempos suteikė patalpų sodinimui

Klimato kaitos įtaka pasėlių augimo aplinkai. Klimato kaita paskatino paviršiaus temperatūros kilimą, dėl to pagerėjo dirvožemio mikrobų aktyvumas, paspartėjo dirvožemio organinių medžiagų ir azoto netekimas, sukelia dirvožemio degradaciją, eroziją ir druskų susidarymą. Tuo pat metu regioninių šilumos sąlygų pokyčiai daro įtaką pasauliniam vandens cirkuliacijos procesui, keičia regionų kritulių ir kritulių pasiskirstymo modelį ir padidina ekstremalių incidentų, tokių kaip potvyniai ir sausros, skaičių. Pastaraisiais metais itin suaktyvėjo klimato kaitos sukeltų ekstremalių kritulių atvejų. Paprastai pietiniai potvyniai ir šiaurinė sausra bei nelaimės plotas didėja, todėl regione labai trukdoma pasėliams ir netgi atsiranda derliaus nuėmimo reiškinys. Be to, taip pat įvyko klimato nelaimių, tokių kaip žemos temperatūros ir šalčio žala bei karščio žala, kurią sukėlė ekstremalūs pasaulio klimato pokyčiai. Paprastai šalčio ir šalčio žalos tendencija Šiaurės rytų ir Šiaurės Kinijoje didėja. Dėl šios tendencijos, net kai kuriose vietovėse nukentėjusios nuo nelaimės, ryžių gamyba sumažėjo 10–18 %, o tai labai paveikė maisto gamybos saugą pagrindinėje mano šalies maisto gamybos srityje. Klimato kaitos įtaka pasėlių sodinimo sistemai. Pasaulinė klimato kaita paspartino pirminių pasėlių gimimo procesą kai kuriose paveiktose vietovėse, sutrumpino gimimo laikotarpį ir susilpnino gebėjimą atsispirti klimato svyravimams. Ypač mano šalies miežių, kviečių ir rapsų pasėlių Rytų Kinijos regione. Dauguma regione auginamų pasėlių yra ankstyvos veislės. Šylant žiemos klimatui, žiemojimo metu trumpėja ir pasėliai. Atšilus klimatui, jis buvo paleistas iš anksto, o tai susilpnino augalo atsparumą šalčiui, todėl pasėlius labiau užpuolė šalčio pažeidimai, dėl kurių buvo padaryta didelė žala javų gamybai. Tai iškėlė naujų iššūkių koreguojant mano šalies sodinimo sistemą. Kadangi azoto trąšos gali labai padidinti maisto gamybą, pasaulinis azoto trąšų kiekis sparčiai augo, o azoto kiekis dirvožemyje taip pat padidėjo. Philas ir Robertsonas iš Mi Ogino valstijos universiteto mano, kad dėl žemės ūkio gamybos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro 8–14 % viso pasaulio. Tyrimai parodė, kad ūkininkai gali veiksmingai sumažinti cheminių trąšų naudojimą tiksliai tręšdami ir taip sumažinti išmetamų teršalų kiekį. CO2 didelės koncentracijos slopinimas slopinantis Pasėlių nitritas virsta baltymu. Azoto asimiliacija, dar žinoma kaip azoto asimiliacijos procesas, vaidina pagrindinį vaidmenį augalų augimui ir gamybai. Grūdiniuose augaluose azotas yra ypač svarbus, nes iš azoto gaminami baltymai, kurie yra gyvybiškai svarbūs žmogaus mitybai, nes augalai naudoja azotą. Pasak britų „Guardian“, mokslininkai atliko lauko bandymus su kviečiais, ryžiais, kukurūzais ir sojų pupelėmis. Bandymas parodė, kad CO2 lygis žymiai sumažino pagrindinių šių augalų maistinių medžiagų, tokių kaip geležis ir cinkas, kiekį. Kartu sumažėja šių kultūrų baltymų kiekis. Remiantis tyrimais, kviečiai, augantys esant dideliam CO2 kiekiui, sumažėja 9 %, palyginti su normaliu horizontaliu cinko kiekiu, geležies kiekis sumažėja 5 %, o baltymų kiekis sumažėja 6 %; Panašiai sumažėjo cinko kiekis ryžiuose, kurie auga esant dideliam CO2 kiekiui. 3 %, geležies sumažėjo 5 %, baltymų kiekis sumažėjo 8 %; panašiai sumažėjo cinko ir geležies kiekis kukurūzuose ir sojos pupelėse, tačiau baltymų kiekis nepakito labai. Atsitiktinai žurnale „Natūrali klimato kaita“, išspausdintame „Nitratų augimas laukuose“, slopinamas padidėjęs CO2 kiekis“. Šio darbo tyrimas pirmą kartą įrodo, kad padidėjusi CO2 koncentracija, kurioje atmosferos koncentracija slopina nitratų nitrato pavertimo baltymu į baltymus procesą. Tai taip pat reiškia, kad sustiprėja klimato kaita, o tai lems prastą maistinių kultūrų maistinę kokybę. Dirvožemyje esantys organiniai azoto junginiai daugiausia susidaro irstant gyvūnų, augalų ir mikrobų kūnams, tačiau dauguma šių azoto turinčių junginių netirpsta vandenyje ir dažniausiai jų nenaudoja augalai. Tarp jų augalai gali pasisavinti tik aminorūgštis. , Netirpūs organiniai nitridai, tokie kaip amidas ir karbamidas. Todėl neorganiniai azoto alkoholiai, daugiausia sudaryti iš amonio ir nitratų, sudaro 1–2 % dirvožemio azoto. Po to, kai augalas sugeria amonio druską iš dirvožemio, jis gali ją tiesiogiai panaudoti organiniams nitridams, pvz., aminorūgštims, sintetinti; jei nitratas absorbuojamas, jį reikia vėl naudoti. Trumpai tariant, augalas pasisavina amonį iš dirvožemio arba iš karto yra asimiliuojamas į aminorūgštį po to, kai amonio kiekį sumažina redukuojant nitratus. Amoniako asimiliacija atliekama šaknyje, šaknies navikuose ir lapuose. Per ateinančius kelis dešimtmečius bendras baltymų kiekis gali sumažėti apie 3 %. Šiuo metu Europos ir Amerikos šalių bei kai kurių Pietryčių Azijos šalių aktyvios plėtros trimatė sodinimo technologija nenaudoja žemės išteklių. Uždara dirvožemio naudojimo aplinka sumažina dirvožemio pažeidimo laipsnį. Didelio masto augalų papildomos šviesos naudojimas taip pat išsprendžia šviesos trūkumą patalpų trimačiuose sodinimuose. Tuo pačiu metu augalų papildomos šviesos spektras gali būti pritaikytas pagal skirtingus augalus. Šiuolaikinės priemonės, leidžiančios tobulinti gamybos vizualizaciją. Zhuhai specializuojasi įvairių LED lempos karoliukų gamyboje. Pastaruoju metu išaugo ir augalinių LED lempų karoliukų paklausa. Jei reikia užsisakyti augalinių LED lempos karoliukų, dėl užsakymo galite kreiptis į klientų aptarnavimo tarnybą.